Na tai mano pirmas blog‘as, nežinau nuo ko pradėt rašyt, bet manau žodžiai pradės lietis savaime...Mano tekstuose bus daug daugtaškių ir nepabaigtų minčių, filosofijų, psichologijos, gyvenimiškų minčių ir šiaip šizų... :D Nesu specialistė ir atsiprašau už klaidas, šiaip mokykloje mano rašto neperskaitydavo visi mokytojai :D Gerai, kad dabar yra Microsoft Word :D Taigi ar atsiras skaitančių ne\pažįstamos merginos, menininkės rašliavą ar stebės kūrybos procesą? Dabar atrodo visiems įdomu tik galutinis rezultatas.. Man asmeniškai patinka idėjos gimimas ir išplėtojimas. Kai šauna idėja, ~pats jausmas~, kai jauti, kad turi padaryti ir nesvarbu kaip, nejauti nei laiko tėkmės, nei alkio, tik darai tai ką jauti,dėl norimo rezultato. Ir nesvarbu ar kalbant apie papuošalų darymą ar apskritai apie gyvenimą. To užsidegimo kažkaip mokyklos laikais ir dailės akademijos buvo daugiau, dabar valstybės spaudimas mokesių mokėtojams, man nebegyvenčiai su tėvais jaučiasi labiau. Visuomenės neigiamas požiūris, kad: „- tu nedirbi normalaus darbo? Kaip tu pragyveni? Pati sau bosė ane?“ Aš tai norėčiau, kad daugėtų atsibudusių žmonių, kurie nebedirbtų valstybei- dirbtų sau! (čia tiktų A.Mamontovo daina “Atsibusk”) Mes mokam mokesčius,ir mokėdami dar mokam už tai, kad mokėtume (PVM). Aišku kas tai sugalvojo,yra genijus :D Dabartinių savo problemų paaiškinmą irgi esu supratusi, nes niekad anksčiau vaikystėje negalvojau,kuom būsiu, iš ko pragyvensiu ir kaip seksis,man sakydavo: „-Jei gerai mokinsies- turėsi gerą darbą“. Dabar aišku aš suprantu, kad tas mokslo kalimas per prievartą neturėjo nieko bendra su tuo. Reikėjo iki galo suprasti ko noriu, klausyti savo širdies ir daryti tai ką noriu ( čia tai kaip dainoje Noreikos „Laiko nesustabdysi ir neatsuksi atgal“). Aišku ne aš vienintelė klausiau tėvų, mokytojų, visuomenės ir galvojau, kad tai išeis į naudą. Vis dėl to dėkoju praeičiai, nes dabar aš nebūčiau tokia esu. Dabartinis rezultatas - kai visą gyvenimą dariau tai ko iš manęs tikisi tėvai, nedariau savos karmos kelio ir pasimečiau, neprisimenu ko čia atėjau. Man sekasi tiek daug skirtingų dalykų, kad aš nežinau, ką man daryt, kas būtų sėkmingiausia. Realiai dabar po truputį atgaminu, esu peržiūrėjusi daug seminarų, paskaitų,knygų savęs pažinimo,atradimo temom, tai padeda ( jei kam bus įdomu galėsiu duoti Youtube link‘u). Reikia savęs ieškoti ir nesustoti eiti, eiti per aplinkelius ir nepasiduoti. Kai surasiu- pajausiu ir išsaugosiu, niekam neatiduosiu :D Patarimas visiems- klausykite savo širdies ir eikit savo gyvenimo keliu ir neleiskit, kad kiti gyventų\galvotų už jus! Ir tik tada būsit laimingi, nes laimės netneš populiari specialybė ar laimingas loterijos bilietas, jei tu nežinai, ką su tuo daryti. Dabar žinau, kad jei nori, kad išsipildytų svajonės reikia, kad norai ir svajonės būtų vienodi ir įsivaizduoti kaip atrodo visi tie tikslai išsipildę, tada jų siekti. Žmogaus pasąmonė yra beribė, ir galvą ant pečių nešiojam ne šiaip sau :D Pabandykit jau dabar!
Na gal dabar rimčiau: esu Laura Kuzmickaitė, grafikė\siuvėja, esu nuoširdus ir atviras žmogus, gal kartais per stačiokiško būdo, bet man patinka sakyti tai ką galvoju, manau ir taip per daug visuomenėje yra veidmainių. Man patinka bendrauti, tai jei susilauksiu komentarų ir pan – labai apsidžiaugsiu :D Kol kas siūnu pagal užsakymus, nes daug ką moku daryt (su verslo liudijimu). Dabar ruošiuosi Kalėdoms ir pradėjau daryt apyrankes su akimis. Šiaip reiktų pagalbininkų, kad darbas greičiau vyktų bet kol kas vyksta "SavaGalia" įsivažiavimas, kuris tikiuosi laikui bėgant išsiplėtos (labai norėčiau dirbti komandoje.)
Manau šiam blog’e įkeldinėsiu savo darbus, veiklą ir nuotaikas :D
Būtų įdomu susilaukti kažkokių teigiamų \ neigiamų atsiliepimų, paskatinimų tolimesnei kūrybai :D